Kanto ir Heideggerio požiūriu, tai patvirtina ir transcendentalinės struktūros – radikalus įsivaizdavimo laikiškumas įgalina tikrovės horizontų atsivėrimą.

bendrajai sąmonės sintezei priklauso ir fantazijos aktai. Tik vidinis laikiškumas užtikrina žmogaus sąmonės vienovę. Husserlis taip pat kalba apie kvazi-laiką, bet šis „kvazi“, net ir konstituodamas nerealumą, išlieka susaistytas su bendruoju sąmonės laiku, kuris yra vienas iš kertinių sintetinančių sąmonės struktūros momentų. Read moreĪnot Sarte’o, esama nerealių objektų – tokių kaip kentauras, kurie sąmonėje pasirodo be jokios laikinės apibrėžties. The following paper explores her theory of unifying one’s body with language, and the various ways in which the theory manifests itself in her writing of Wolken.Heim. In the case of Wolken.Heim., as both text and play, this unification is only possible through the imagination of the reader and audience member. Jelinek’s selection, placement and slight alterations of the quotes speak to the type of theatre that she desires-a world in which the actor’s physical presence and the import of the lines that he speaks meld into a unified whole. eighteenth-, nineteenth- and twentieth-century German thought. Through her use of the “montage” technique she arranges quotes from German thinkers-among others, Hölderlin, Hegel, Fichte, Kleist, Heidegger, and the “Rote Armee Faktion” (“RAF”)-in such a way that one can see commonalities, contradictions and interesting points made by these authors about German identity as it progresses through.

În curte la Dionis by Mircea Eliade